beadurinc
Old English
Etymology
From beadu (“battle”) + rinc (“man”)
Pronunciation
- IPA(key): /ˈbæ͜ɑ.duˌrink/, [ˈbæ͜ɑ.duˌriŋk]
Noun
beadurinc m
- warrior
- Synonyms: see Thesaurus:cempa
Declension
Strong a-stem:
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | beadurinc | beadurincas |
| accusative | beadurinc | beadurincas |
| genitive | beadurinces | beadurinca |
| dative | beadurince | beadurincum |