dantis
Latin
Participle
dantis
- genitive masculine/feminine/neuter singular of dāns
Lithuanian
Etymology
From Proto-Balto-Slavic *dantís (“tooth”).
Noun
danti̇̀s m (plural dañtys) stress pattern 4
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | danti̇̀s | dañtys |
| genitive (kilmininkas) | dantiẽs | dantų̃ |
| dative (naudininkas) | dañčiui | danti̇̀ms |
| accusative (galininkas) | dañtį | danti̇̀s |
| instrumental (įnagininkas) | dantimi̇̀ | dantimi̇̀s |
| locative (vietininkas) | dantyjè | dantysè |
| vocative (šauksmininkas) | dantiẽ | dañtys |
Related terms
(Nouns)
- dantenos f pl