dovana

See also: dovaną

Latin

Alternative forms

Etymology

From Arabic دِيوَان (dīwān, administrative office), borrowed from Persian دیوان (divân, customs, divan).

Noun

dovana f (genitive dovanae); first declension

  1. (Medieval Latin) A customs duty.

Declension

First-declension noun.

singular plural
nominative dovana dovanae
genitive dovanae dovanārum
dative dovanae dovanīs
accusative dovanam dovanās
ablative dovanā dovanīs
vocative dovana dovanae

Lithuanian

Etymology

From an earlier deverbal adjective *dóvas, from Proto-Indo-European *deh₃-wo-s, from *deh₃- (to give). Cognate with Latvian dâvana (gift).[1]

Pronunciation

  • (dova) IPA(key): /doːvɐˈnɐ/
  • (vana) IPA(key): /ˈdôːvɐnɐ/

Noun

dovanà f (plural dóvanos) stress pattern 3a (diminutive dovanė̃lė)

  1. gift[2]
    atnešti - to bring gifts

Declension

Declension of dovanà
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) dovanà dóvanos
genitive (kilmininkas) dovanõs dovanų̃
dative (naudininkas) dóvanai dovanóms
accusative (galininkas) dóvaną dóvanas
instrumental (įnagininkas) dóvana dovanomi̇̀s
locative (vietininkas) dovanojè dovanosè
vocative (šauksmininkas) dóvana dóvanos

(Verbs)

References

  1. ^ Smoczyński, Wojciech (2007) “dóvanas”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, page 119
  2. ^ Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN