dvikalbis
Lithuanian
Etymology
From dvi- (“bi-”) + kalbà (“language”).
Pronunciation
- IPA(key): [dʲʋʲɪˈkɐlʲˑbʲɪs]
- Hyphenation: dvi‧kal‧bis
Adjective
dvikal̃bis m (feminine dvikal̃bė) stress pattern 2
- bilingual
- Coordinate term: trikal̃bis
Declension
| masculine | feminine | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| singular | plural | singular | plural | ||
| nominative | dvikal̃bis | dvikal̃biai | dvikal̃bė | dvikal̃bės | |
| genitive | dvikal̃bio | dvikal̃bių | dvikal̃bės | dvikal̃bių | |
| dative | dvikal̃biam | dvikal̃biams | dvikal̃bei | dvikal̃bėms | |
| accusative | dvikal̃bį | dvikalbiùs | dvikal̃bę | dvikalbès | |
| instrumental | dvikalbiù | dvikal̃biais | dvikalbè | dvikal̃bėmis | |
| locative | dvikal̃biame | dvikal̃biuose | dvikal̃bėje | dvikal̃bėse | |
| vocative | dvikal̃bis | dvikal̃biai | dvikal̃bė | dvikal̃bės | |
Noun
dvikal̃bis m (plural dvikal̃biai, feminine dvikal̃bė) stress pattern 2
- bilingual (person who is bilingual)
- Coordinate term: trikal̃bis
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | dvikal̃bis | dvikal̃biai |
| genitive (kilmininkas) | dvikal̃bio | dvikal̃bių |
| dative (naudininkas) | dvikal̃biui | dvikal̃biams |
| accusative (galininkas) | dvikal̃bį | dvikalbiùs |
| instrumental (įnagininkas) | dvikalbiù | dvikal̃biais |
| locative (vietininkas) | dvikal̃byje | dvikal̃biuose |
| vocative (šauksmininkas) | dvikal̃bi | dvikal̃biai |
Derived terms
Further reading
- “dvikalbis”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- “dvikalbis”, in Bendrinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of common Lithuanian], ekalba.lt, n.d.
- “dvikalbis”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025