eparchus
Latin
Etymology
From Ancient Greek ἔπαρχος (éparkhos).
Noun
eparchus m (genitive eparchī); second declension
Declension
Second-declension noun.
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | eparchus | eparchī |
| genitive | eparchī | eparchōrum |
| dative | eparchō | eparchīs |
| accusative | eparchum | eparchōs |
| ablative | eparchō | eparchīs |
| vocative | eparche | eparchī |