eparchus

Latin

Etymology

From Ancient Greek ἔπαρχος (éparkhos).

Noun

eparchus m (genitive eparchī); second declension

  1. eparch

Declension

Second-declension noun.

singular plural
nominative eparchus eparchī
genitive eparchī eparchōrum
dative eparchō eparchīs
accusative eparchum eparchōs
ablative eparchō eparchīs
vocative eparche eparchī