gimdyti

Lithuanian

Etymology

From gimti (“to be born”) +‎ -dyti (causative suffix).

Verb

gimdýti (third-person present tense gim̃do, third-person past tense gim̃dė)

  1. to give birth

Conjugation

Conjugation of gimdyti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 gimdau gimdai gimdo gimdome,
gimdom 		gimdote,
gimdot 		gimdo
past
būtasis kartinis
laikas
 gimdžiau gimdei gimdė gimdėme,
gimdėm 		gimdėte,
gimdėt 		gimdė
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 gimdydavau gimdydavai gimdydavo gimdydavome,
gimdydavom 		gimdydavote,
gimdydavot 		gimdydavo
future
būsimasis laikas
 gimdysiu gimdysi gimdys gimdysime,
gimdysim 		gimdysite,
gimdysit 		gimdys
subjunctive
tariamoji nuosaka
 gimdyčiau gimdytum,
gimdytumei 		gimdytų gimdytumėme,
gimdytumėm,
gimdytume 		gimdytumėte,
gimdytumėt 		gimdytų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — gimdyk,
gimdyki 		tegimdo,
tegimdai 		gimdykime,
gimdykim 		gimdykite,
gimdykit 		tegimdo,
tegimdai
Participles of gimdyti
adjectival (dalyviai)
active passive
present gimdąs, gimdantis gimdomas
past gimdęs gimdytas
past frequentative gimdydavęs —
future gimdysiąs, gimdysiantis gimdysimas
participle of necessity — gimdytinas
adverbial
special pusdalyvis gimdydamas
half-participle
padalyviai
 present gimdant
past gimdžius
past frequentative gimdydavus
future gimdysiant
manner of action būdinys gimdyte, gimdytinai
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.