girgždėti
Lithuanian
Etymology
From imitative Proto-Indo-European *gerh₂- (“to cry hoarsely”), see also Proto-Slavic *grakъ.
Pronunciation
- IPA(key): [ɡʲɪrʲɡʲʒʲˈdʲêːtʲɪ]
Verb
girgždė́ti (third-person present tense gi̇̀rgžda, third-person past tense girgždė́jo) [1]
Conjugation
| singular vienaskaita | plural daugiskaita | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person | 2nd person | 3rd person | 1st person | 2nd person | 3rd person | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative | present | girgždu | girgždi | girgžda | girgždame, girgždam |
girgždate, girgždat |
girgžda | |
| past | girgždėjau | girgždėjai | girgždėjo | girgždėjome, girgždėjom |
girgždėjote, girgždėjot |
girgždėjo | ||
| past frequentative | girgždėdavau | girgždėdavai | girgždėdavo | girgždėdavome, girgždėdavom |
girgždėdavote, girgždėdavot |
girgždėdavo | ||
| future | girgždėsiu | girgždėsi | girgždės | girgždėsime, girgždėsim |
girgždėsite, girgždėsit |
girgždės | ||
| subjunctive | girgždėčiau | girgždėtum | girgždėtų | girgždėtumėme, girgždėtumėm, girgždėtume |
girgždėtumėte, girgždėtumėt |
girgždėtų | ||
| imperative | — | girgždėk, girgždėki |
tegirgžda | girgždėkime, girgždėkim |
girgždėkite, girgždėkit |
tegirgžda | ||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Synonyms
- gurgždėti, zirzėti; (figuratively) giedoti
Derived terms
- (prefixed verbs) išgirgždėti, sugirgždėti
- (noun) girgždėjimas m
Related terms
verbs related to girgždėti
- (transitive verb) girgždinti
- gurgždėti
References
- ↑ 1.0 1.1 “girgždėti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.