hiköst
Volapük
Etymology
hi- (“he-”) + köst (“cousin”)
Noun
hiköst (nominative plural hikösts)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | hiköst | hikösts |
| genitive | hikösta | hiköstas |
| dative | hiköste | hiköstes |
| accusative | hikösti | hiköstis |
| vocative 1 | o hiköst! | o hikösts! |
| predicative 2 | hiköstu | hiköstus |
1 status as a case is disputed
2 in later, non-classical Volapük only