hjǫlp
Old Norse
Etymology
From Proto-Germanic *helpō.
Noun
hjǫlp f (genitive hjalpar, plural hjalpir)
Declension
| feminine | singular | plural | ||
|---|---|---|---|---|
| indefinite | definite | indefinite | definite | |
| nominative | hjǫlp | hjǫlpin | hjalpir | hjalpirnar |
| accusative | hjǫlp | hjǫlpina | hjalpir | hjalpirnar |
| dative | hjǫlp | hjǫlpinni | hjǫlpum | hjǫlpunum |
| genitive | hjalpar | hjalparinnar | hjalpa | hjalpanna |