išbučiuodavęs

Lithuanian

Pronunciation

  • IPA(key): [ɪʃbʊˈtʲʃʲuodɐʋʲæːs]

Participle

išbučiúodavęs

  1. frequentative past active participle of išbučiuoti

Declension

Non-pronominal forms of išbučiuodavęs
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative išbučiuodavęs išbučiuodavę išbučiuodavusi išbučiuodavusios
genitive išbučiuodavusio išbučiuodavusių išbučiuodavusios išbučiuodavusių
dative išbučiuodavusiam išbučiuodavusiems išbučiuodavusiai išbučiuodavusioms
accusative išbučiuodavusį išbučiuodavusius išbučiuodavusią išbučiuodavusias
instrumental išbučiuodavusiu išbučiuodavusiais išbučiuodavusia išbučiuodavusiomis
locative išbučiuodavusiame išbučiuodavusiuose išbučiuodavusioje išbučiuodavusiose
vocative išbučiuodavęs išbučiuodavę išbučiuodavusi išbučiuodavusios
Pronominal forms of išbučiuodavęs
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative išbučiuodavusysis išbučiuodavusieji išbučiuodavusioji išbučiuodavusiosios
genitive išbučiuodavusiojo išbučiuodavusiųjų išbučiuodavusiosios išbučiuodavusiųjų
dative išbučiuodavusiajam išbučiuodavusiesiems išbučiuodavusiajai išbučiuodavusiosioms
accusative išbučiuodavusįjį išbučiuodavusiuosius išbučiuodavusiąją išbučiuodavusiąsias
instrumental išbučiuodavusiuoju išbučiuodavusiaisiais išbučiuodavusiąja išbučiuodavusiosiomis
locative išbučiuodavusiajame išbučiuodavusiuosiuose išbučiuodavusiojoje išbučiuodavusiosiose
vocative išbučiuodavusysis išbučiuodavusieji išbučiuodavusioji išbučiuodavusiosios