išbučiuoti

Lithuanian

Etymology

iš- +‎ bučiuoti

Verb

išbučiuoti (third-person present tense išbučiuoja, third-person past tense išbučiavo)

  1. to cover with kisses

Conjugation

Conjugation of išbučiuoti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 išbučiuoju išbučiuoji išbučiuoja išbučiuojame,
išbučiuojam 		išbučiuojate,
išbučiuojat 		išbučiuoja
past
būtasis kartinis
laikas
 išbučiavau išbučiavai išbučiavo išbučiavome,
išbučiavom 		išbučiavote,
išbučiavot 		išbučiavo
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 išbučiuodavau išbučiuodavai išbučiuodavo išbučiuodavome,
išbučiuodavom 		išbučiuodavote,
išbučiuodavot 		išbučiuodavo
future
būsimasis laikas
 išbučiuosiu išbučiuosi išbučiuos išbučiuosime,
išbučiuosim 		išbučiuosite,
išbučiuosit 		išbučiuos
subjunctive
tariamoji nuosaka
 išbučiuočiau išbučiuotum,
išbučiuotumei 		išbučiuotų išbučiuotumėme,
išbučiuotumėm,
išbučiuotume 		išbučiuotumėte,
išbučiuotumėt 		išbučiuotų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — išbučiuok,
išbučiuoki 		teišbučiuoja,
teišbučiuojie 		išbučiuokime,
išbučiuokim 		išbučiuokite,
išbučiuokit 		teišbučiuoja,
teišbučiuojie
Participles of išbučiuoti
adjectival (dalyviai)
active passive
present išbučiuojąs, išbučiuojantis išbučiuojamas
past išbučiavęs išbučiuotas
past frequentative išbučiuodavęs —
future išbučiuosiąs, išbučiuosiantis išbučiuosimas
participle of necessity — išbučiuotinas
adverbial
special pusdalyvis išbučiuodamas
half-participle
padalyviai
 present išbučiuojant
past išbučiavus
past frequentative išbučiuodavus
future išbučiuosiant
manner of action būdinys išbučiuote, išbučiuotinai
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.