iškeliavęs

Lithuanian

Participle

iškeliavęs

  1. past active participle of iškeliauti

Declension

Non-pronominal forms of iškeliavęs
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative iškeliavęs iškeliavę iškeliavusi iškeliavusios
genitive iškeliavusio iškeliavusių iškeliavusios iškeliavusių
dative iškeliavusiam iškeliavusiems iškeliavusiai iškeliavusioms
accusative iškeliavusį iškeliavusius iškeliavusią iškeliavusias
instrumental iškeliavusiu iškeliavusiais iškeliavusia iškeliavusiomis
locative iškeliavusiame iškeliavusiuose iškeliavusioje iškeliavusiose
vocative iškeliavęs iškeliavę iškeliavusi iškeliavusios
Pronominal forms of iškeliavęs
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative iškeliavusysis iškeliavusieji iškeliavusioji iškeliavusiosios
genitive iškeliavusiojo iškeliavusiųjų iškeliavusiosios iškeliavusiųjų
dative iškeliavusiajam iškeliavusiesiems iškeliavusiajai iškeliavusiosioms
accusative iškeliavusįjį iškeliavusiuosius iškeliavusiąją iškeliavusiąsias
instrumental iškeliavusiuoju iškeliavusiaisiais iškeliavusiąja iškeliavusiosiomis
locative iškeliavusiajame iškeliavusiuosiuose iškeliavusiojoje iškeliavusiosiose
vocative iškeliavusysis iškeliavusieji iškeliavusioji iškeliavusiosios