iškeliauti

Lithuanian

Etymology

iš- +‎ keliauti

Pronunciation

  • IPA(key): [ɪʃʲkʲɛˈlʲæʊtʲɪ]

Verb

iškeliáuti (third-person present tense iškeliáuja, third-person past tense iškeliãvo)

  1. to set out, to leave

Conjugation

Conjugation of iškeliauti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 iškeliauju iškeliauji iškeliauja iškeliaujame,
iškeliaujam 		iškeliaujate,
iškeliaujat 		iškeliauja
past
būtasis kartinis
laikas
 iškeliavau iškeliavai iškeliavo iškeliavome,
iškeliavom 		iškeliavote,
iškeliavot 		iškeliavo
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 iškeliaudavau iškeliaudavai iškeliaudavo iškeliaudavome,
iškeliaudavom 		iškeliaudavote,
iškeliaudavot 		iškeliaudavo
future
būsimasis laikas
 iškeliausiu iškeliausi iškeliaus iškeliausime,
iškeliausim 		iškeliausite,
iškeliausit 		iškeliaus
subjunctive
tariamoji nuosaka
 iškeliaučiau iškeliautum,
iškeliautumei 		iškeliautų iškeliautumėme,
iškeliautumėm,
iškeliautume 		iškeliautumėte,
iškeliautumėt 		iškeliautų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — iškeliauk,
iškeliauki 		teiškeliauja,
teiškeliaujie 		iškeliaukime,
iškeliaukim 		iškeliaukite,
iškeliaukit 		teiškeliauja,
teiškeliaujie
Participles of iškeliauti
adjectival (dalyviai)
active passive
present iškeliaująs, iškeliaujantis iškeliaujamas
past iškeliavęs iškeliautas
past frequentative iškeliaudavęs —
future iškeliausiąs, iškeliausiantis iškeliausimas
participle of necessity — iškeliautinas
adverbial
special pusdalyvis iškeliaudamas
half-participle
padalyviai
 present iškeliaujant
past iškeliavus
past frequentative iškeliaudavus
future iškeliausiant
manner of action būdinys iškeliaute, iškeliautinai
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.