keliauti

Lithuanian

Etymology

Verbal formation from kẽlias (“road, way”).[1]

Pronunciation

  • IPA(key): [kʲɛˈlʲæʊtʲɪ]

Verb

keliáuti (third-person present tense keliáuja, third-person past tense keliãvo)

  1. (intransitive) to travel

Conjugation

Conjugation of keliauti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 keliauju keliauji keliauja keliaujame,
keliaujam 		keliaujate,
keliaujat 		keliauja
past
būtasis kartinis
laikas
 keliavau keliavai keliavo keliavome,
keliavom 		keliavote,
keliavot 		keliavo
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 keliaudavau keliaudavai keliaudavo keliaudavome,
keliaudavom 		keliaudavote,
keliaudavot 		keliaudavo
future
būsimasis laikas
 keliausiu keliausi keliaus keliausime,
keliausim 		keliausite,
keliausit 		keliaus
subjunctive
tariamoji nuosaka
 keliaučiau keliautum,
keliautumei 		keliautų keliautumėme,
keliautumėm,
keliautume 		keliautumėte,
keliautumėt 		keliautų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — keliauk,
keliauki 		tekeliauja,
tekeliaujie 		keliaukime,
keliaukim 		keliaukite,
keliaukit 		tekeliauja,
tekeliaujie
Participles of keliauti
adjectival (dalyviai)
active passive
present keliaująs, keliaujantis keliaujamas
past keliavęs keliautas
past frequentative keliaudavęs —
future keliausiąs, keliausiantis keliausimas
participle of necessity — keliautinas
adverbial
special pusdalyvis keliaudamas
half-participle
padalyviai
 present keliaujant
past keliavus
past frequentative keliaudavus
future keliausiant
manner of action būdinys keliaute, keliautinai

Derived terms

prefixed forms of keliauti

References

  1. ^ Wojciech Smoczyński (2018) “keliauti”, in Lithuanian Etymological Dictionary, Berlin, Germany: Peter Lang, →DOI, →ISBN, page 272
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.