ištylėti

Lithuanian

Etymology

iš- +‎ tylėti

Pronunciation

  • IPA(key): [ɪʃʲtʲiːˈlʲeːtʲɪ]

Verb

ištylė́ti (third-person present tense ištỹli, third-person past tense ištylė́jo)

  1. (intransitive) to be quiet for some time; to hold one's peace; to not speak a word

Conjugation

Conjugation of ištylėti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 ištyliu ištyli ištyli ištylime,
ištylim 		ištylite,
ištylit 		ištyli
past
būtasis kartinis
laikas
 ištylėjau ištylėjai ištylėjo ištylėjome,
ištylėjom 		ištylėjote,
ištylėjot 		ištylėjo
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 ištylėdavau ištylėdavai ištylėdavo ištylėdavome,
ištylėdavom 		ištylėdavote,
ištylėdavot 		ištylėdavo
future
būsimasis laikas
 ištylėsiu ištylėsi ištylės ištylėsime,
ištylėsim 		ištylėsite,
ištylėsit 		ištylės
subjunctive
tariamoji nuosaka
 ištylėčiau ištylėtum,
ištylėtumei 		ištylėtų ištylėtumėme,
ištylėtumėm,
ištylėtume 		ištylėtumėte,
ištylėtumėt 		ištylėtų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — ištylėk,
ištylėki 		teištyli,
teištylie 		ištylėkime,
ištylėkim 		ištylėkite,
ištylėkit 		teištyli,
teištylie
Participles of ištylėti
adjectival (dalyviai)
active passive
present ištylįs, ištylintis ištylimas
past ištylėjęs ištylėtas
past frequentative ištylėdavęs —
future ištylėsiąs, ištylėsiantis ištylėsimas
participle of necessity — ištylėtinas
adverbial
special pusdalyvis ištylėdamas
half-participle
padalyviai
 present ištylint
past ištylėjus
past frequentative ištylėdavus
future ištylėsiant
manner of action būdinys ištylėte, ištylėtinai

Derived terms

  • išsitylėti
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.