tylėti

Lithuanian

From a lengthened zero-grade of the same root as ti̇̀lti (“to fall silent, subside”).^[1] By surface analysis, tyla (“silence”) +‎ -ėti.

tylė́ti (third-person present tense tỹli, third-person past tense tylė́jo)

Conjugation of *tylėti*
		1^st person	2^nd person	3^rd person	1^st person	2^nd person	3^rd person
		singular vienaskaita			plural daugiskaita
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	tyliu	tyli	tyli	tylime, tylim	tylite, tylit	tyli
	past būtasis kartinis laikas	tylėjau	tylėjai	tylėjo	tylėjome, tylėjom	tylėjote, tylėjot	tylėjo
	past frequentative būtasis dažninis laikas	tylėdavau	tylėdavai	tylėdavo	tylėdavome, tylėdavom	tylėdavote, tylėdavot	tylėdavo
	future būsimasis laikas	tylėsiu	tylėsi	tylės	tylėsime, tylėsim	tylėsite, tylėsit	tylės
subjunctive tariamoji nuosaka		tylėčiau	tylėtum, tylėtumei	tylėtų	tylėtumėme, tylėtumėm, tylėtume	tylėtumėte, tylėtumėt	tylėtų
imperative liepiamoji nuosaka		—	tylėk, tylėki	tetyli, tetylie	tylėkime, tylėkim	tylėkite, tylėkit	tetyli, tetylie

Participles of tylėti

prefixed forms of tylėti

nouns derived from tylėti

adjectives related with tylėti

^ Derksen, Rick (2015) “tylėti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 466