kaukolė

See also: kaukole and kaukolę

Lithuanian

Etymology

From Proto-Indo-European *(s)koHu-ḱ-; akin to Sanskrit कोश (kośa, pot, dish used to prepare soma).[1] Related to kaušas, kiautas.

Pronunciation

  • IPA(key): [ˈkaʊkoleː]

Noun

káukolė f (plural káukolės) stress pattern 1

  1. (anatomy) skull

Declension

The template Template:lt-noun-f-ė-1 does not use the parameter(s):
1=kaukol
Please see Module:checkparams for help with this warning.

Declension of káukolė
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) káukolė káukolės
genitive (kilmininkas) káukolės káukolių
dative (naudininkas) káukolei káukolėms
accusative (galininkas) káukolę káukoles
instrumental (įnagininkas) káukole káukolėmis
locative (vietininkas) káukolėje káukolėse
vocative (šauksmininkas) káukole káukolės

See also

References

  1. ^ Derksen, Rick (2015) “kaušas”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 234