koččin
Czech
Etymology
Pronunciation
- IPA(key): [ˈkot͡ʃt͡ʃɪn]
Adjective
koččin
- possessive of kočka: cat's
Declension
| singular | ||||
|---|---|---|---|---|
| masculine | feminine | neuter | ||
| animate | inanimate | |||
| nominative | koččin | koččina | koččino | |
| genitive | koččina | koččiny | koččina | |
| dative | koččinu | koččině | koččinu | |
| accusative | koččina | koččin | koččinu | koččino |
| locative | koččině, koččinu | koččině | koččině, koččinu | |
| instrumental | koččiným | koččinou | koččiným | |
| plural | ||||
| masculine | feminine | neuter | ||
| animate | inanimate | |||
| nominative | koččini | koččiny | koččina | |
| genitive | koččiných | |||
| dative | koččiným | |||
| accusative | koččiny | koččina | ||
| locative | koččiných | |||
| instrumental | koččinými | |||
Further reading
- “koččin”, in Kartotéka Novočeského lexikálního archivu (in Czech)