laikyti
Lithuanian
Etymology
From Proto-Baltic *laikītei, from Proto-Indo-European *loykʷ-éye-ti, ultimately from the causative form of Proto-Indo-European *leykʷ- (“to leave”). See also li̇̀kti.[1]
Pronunciation
- IPA(key): /ɫaɪˈkʲiːtʲɪ/
Verb
laikýti (third-person present tense lai̇̃ko, third-person past tense lai̇̃kė)[2]
Conjugation
| singular vienaskaita | plural daugiskaita | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person | 2nd person | 3rd person | 1st person | 2nd person | 3rd person | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative | present | laikaũ | laikai̇̃ | lai̇̃ko | lai̇̃kome, lai̇̃kom |
lai̇̃kote, lai̇̃kot |
lai̇̃ko | |
| past | laikiaũ | laikei̇̃ | lai̇̃kė | lai̇̃kėme, lai̇̃kėm |
lai̇̃kėte, lai̇̃kėt |
lai̇̃kė | ||
| past frequentative | laikýdavau | laikýdavai | laikýdavo | laikýdavome, laikýdavom |
laikýdavote, laikýdavot |
laikýdavo | ||
| future | laikýsiu | laikýsi | laikỹs | laikýsime, laikýsim |
laikýsite, laikýsit |
laikỹs | ||
| subjunctive | laikýčiau | laikýtum, laikýtumei |
laikýtų | laikýtumėme, laikýtumėm, laikýtume |
laikýtumėte, laikýtumėt |
laikýtų | ||
| imperative | — | laikýk, laikýki |
telai̇̃ko, telai̇̃kai |
laikýkime, laikýkim |
laikýkite, laikýkit |
telai̇̃ko, telai̇̃kai | ||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Derived terms
(Nouns)
- lai̇̃kymas m
(Verbs)
- palaikýti
Participle
laikyti m
- nominative masculine plural of laikýtas
References
- ^ Derksen, Rick (2015) “laikyti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 269
- ^ Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- ^ Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN