meitine
Latgalian
Etymology
From meita (“daughter”) + -ine. Akin to Latvian meitene.
Pronunciation
- IPA(key): [ˈmʲæ̂i̯tʲinʲæ]
- Hyphenation: mei‧ti‧ne
Noun
meitine f (diminutive meitineite)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | meitine | meitinis, meitines1) |
| genitive | meitinis, meitines1) | meitiņu |
| dative | meitinei | meitinem, meitiņom1) |
| accusative | meitini | meitinis, meitines1) |
| instrumental | meitini | meitinem, meitiņom1) |
| locative | meitinē, meitinī1) | meitinēs, meitiņuos1) |
| vocative | meitine, meitiņ | meitinis, meitines1) |
1) dialectal
References
- A. Andronov, L. Leikuma (2008) Latgalīšu-Latvīšu-Krīvu sarunu vuordineica, Lvava, →ISBN, page 10