mirtis

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *mirtís, from Proto-Indo-European *mértis, from *mer- (to die). Cognate to Latin mors, mortis, Sanskrit मृत्यु (mṛtyú).

Pronunciation

  • IPA(key): [mɪrʲˈtʲɪs]

Noun

mirti̇̀s f (plural mir̃tys) stress pattern 4

  1. death
    Synonym: (proscribed) smertis

Declension

Declension of mirti̇̀s
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) mirti̇̀s mir̃tys
genitive (kilmininkas) mirtiẽs mirčių̃
dative (naudininkas) mir̃čiai mirti̇̀ms
accusative (galininkas) mir̃tį mirti̇̀s
instrumental (įnagininkas) mirtimi̇̀ mirtimi̇̀s
locative (vietininkas) mirtyjè mirtysè
vocative (šauksmininkas) mirtiẽ mir̃tys