miyaw ñiy

Quechua

Etymology

From miyaw (meow) +‎ ñiy (to say).

Verb

miyaw ñiy

  1. (intransitive) to meow

Conjugation

Conjugation of miyaw ñiy
infinitive miyaw ñiy
agentive miyaw ñiq
present participle miyaw ñispa
past participle miyaw ñisqa
future participle miyaw ñina
singular plural
1st person 2nd person 3rd person 1st person
inclusive
1st person
exclusive
2nd person 3rd person
indicative ñuqa qam pay ñuqanchik ñuqayku qamkuna paykuna
present miyaw ñini miyaw ñinki miyaw ñin miyaw ñinchik miyaw ñiyku
miyaw ñiniku1
miyaw ñinkichik miyaw ñinku
past
(experienced)
miyaw ñirqani miyaw ñirqanki miyaw ñirqan miyaw ñirqanchik miyaw ñirqayku
miyaw ñirqaniku
miyaw ñirqankichik miyaw ñirqanku
past
(reported)
miyaw ñisqani miyaw ñisqanki miyaw ñisqan miyaw ñisqanchik miyaw ñisqayku
miyaw ñisqaniku
miyaw ñisqankichik miyaw ñisqanku
future miyaw ñisaq miyaw ñinki miyaw ñinqa miyaw ñisunchik miyaw ñisaqku miyaw ñinkichik miyaw ñinqaku
imperative qam pay ñuqanchik qamkuna paykuna
affirmative miyaw ñiy miyaw ñichun miyaw ñisun2
miyaw ñisunchik
miyaw ñiychik miyaw ñichunku
negative ama
miyaw ñiychu
ama
miyaw ñichunchu
ama miyaw ñisunchu
ama miyaw ñisunchikchu
ama
miyaw ñiychikchu
ama
miyaw ñichunkuchu

1 The conjugation -niku is only for the Ayacucho-Chanca variety.
2 The form -sun refers to "you and I together", while the form -sunchik refers to "you and I and other people".