nugalėti

Lithuanian

Etymology

nu- +‎ galėti

Pronunciation

  • IPA(key): [nʊɡɐˈlʲeːtʲɪ]

Verb

nugalė́ti (third-person present tense nùgali, third-person past tense nugalė́jo)

  1. to overcome, to surmount; to defeat
  2. (sports) to win

Conjugation

Conjugation of nugalėti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 nugaliu nugali nugali nugalime,
nugalim 		nugalite,
nugalit 		nugali
past
būtasis kartinis
laikas
 nugalėjau nugalėjai nugalėjo nugalėjome,
nugalėjom 		nugalėjote,
nugalėjot 		nugalėjo
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 nugalėdavau nugalėdavai nugalėdavo nugalėdavome,
nugalėdavom 		nugalėdavote,
nugalėdavot 		nugalėdavo
future
būsimasis laikas
 nugalėsiu nugalėsi nugalės nugalėsime,
nugalėsim 		nugalėsite,
nugalėsit 		nugalės
subjunctive
tariamoji nuosaka
 nugalėčiau nugalėtum,
nugalėtumei 		nugalėtų nugalėtumėme,
nugalėtumėm,
nugalėtume 		nugalėtumėte,
nugalėtumėt 		nugalėtų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — nugalėk,
nugalėki 		tenugali,
tenugalie 		nugalėkime,
nugalėkim 		nugalėkite,
nugalėkit 		tenugali,
tenugalie
Participles of nugalėti
adjectival (dalyviai)
active passive
present nugalįs, nugalintis nugalimas
past nugalėjęs nugalėtas
past frequentative nugalėdavęs —
future nugalėsiąs, nugalėsiantis nugalėsimas
participle of necessity — nugalėtinas
adverbial
special pusdalyvis nugalėdamas
half-participle
padalyviai
 present nugalint
past nugalėjus
past frequentative nugalėdavus
future nugalėsiant
manner of action būdinys nugalėte, nugalėtinai

Derived terms

  • nugalėjimas
  • nusigalėti
  • nugalėtojas m
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.