galėti
Lithuanian
Etymology
galia + -ėti, from Proto-Balto-Slavic *galḗˀtei, from Proto-Indo-European *gelH- (“able, powerful”), related to Proto-Slavic *golěmъ (“big”), as well as Proto-Celtic *galnati (“to be able”) (whence Welsh gallu (“to be able”)) and *galā (“ability”).[1][2]
Pronunciation
- IPA(key): [ɡɐˈlʲêːtʲɪ]
Verb
galė́ti (third-person present tense gãli, third-person past tense galė́jo)
Conjugation
| singular vienaskaita | plural daugiskaita | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person | 2nd person | 3rd person | 1st person | 2nd person | 3rd person | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative | present | galiù | gali̇̀ | gãli | gãlime, gãlim |
gãlite, gãlit |
gãli | |
| past | galė́jau | galė́jai | galė́jo | galė́jome, galė́jom |
galė́jote, galė́jot |
galė́jo | ||
| past frequentative | galė́davau | galė́davai | galė́davo | galė́davome, galė́davom |
galė́davote, galė́davot |
galė́davo | ||
| future | galė́siu | galė́si | galė̃s | galė́sime, galė́sim |
galė́site, galė́sit |
galė̃s | ||
| subjunctive | galė́čiau | galė́tum, galė́tumei |
galė́tų | galė́tumėme, galė́tumėm, galė́tume |
galė́tumėte, galė́tumėt |
galė́tų | ||
| imperative | — | galė́k, galė́ki |
tegãli, tegãlie |
galė́kime, galė́kim |
galė́kite, galė́kit |
tegãli, tegãlie | ||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Derived terms
prefixed forms of galėti
- galėjimas
prefixed forms of galėjimas
- apgalėjimas
- apsigalėjimas
- išgalėjimas
- išsigalėjimas
- įgalėjimas
- įsigalėjimas
- nugalėjimas
- pagalėjimas
- pergalėjimas
- persigalėjimas
References
- ^ Derksen, Rick (2015) Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 162
- ^ Matasović, Ranko (2009) Etymological Dictionary of Proto-Celtic (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 9), Leiden: Brill, →ISBN, pages 149-50