piemuo
Lithuanian
Etymology
From Proto-Balto-Slavic *páiˀmēn, from Proto-Indo-European *poh₂imḗn, from Proto-Indo-European *peh₂- (“to protect”).
Pronunciation
- IPA(key): [pʲɪəˈmuə]
Noun
piemuõ m (plural pi̇́emenys) stress pattern 3a [1]
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | piemuõ | pi̇́emenys |
| genitive (kilmininkas) | piemeñs | piemenų̃ |
| dative (naudininkas) | pi̇́emeniui | piemeni̇̀ms |
| accusative (galininkas) | pi̇́emenį | pi̇́emenis |
| instrumental (įnagininkas) | pi̇́emeniu | piemenimi̇̀s |
| locative (vietininkas) | piemenyjè | piemenysè |
| vocative (šauksmininkas) | piemeniẽ | pi̇́emenys |
Derived terms
- (verb) piemenauti
- (diminutive nouns) piemenėlis, piemenukas
Related terms
- (noun) piemenė f
References
- ^ “piemuo” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- ^ “piemuo” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN