poikkee
Ingrian
Etymology
Illative of poikki- (“broken”).
Pronunciation
- (Ala-Laukaa) IPA(key): /ˈpoi̯kːeː/, [ˈpo̞i̯kːe̞]
- (Soikkola) IPA(key): /ˈpoi̯kːeː/, [ˈpo̞i̯kːe̝ː]
- Rhymes: -oi̯kːeː
- Hyphenation: poik‧kee
Adverb
poikkee
Synonyms
References
- Ruben E. Nirvi (1971) Inkeroismurteiden Sanakirja, Helsinki: Suomalais-Ugrilainen Seura, page 420