ragiv
Volapük
Noun
ragiv (nominative plural ragivs)
Declension
singular | plural | |
---|---|---|
nominative | ragiv | ragivs |
genitive | ragiva | ragivas |
dative | ragive | ragives |
accusative | ragivi | ragivis |
vocative 1 | o ragiv! | o ragivs! |
predicative 2 | ragivu | ragivus |
1 status as a case is disputed
2 in later, non-classical Volapük only