reikalas
Lithuanian
Etymology
From reikėti (“to be necessary”).
Noun
rei̇̃kalas m (plural reikalai̇̃) stress pattern 3b
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | rei̇̃kalas | reikalai̇̃ |
| genitive (kilmininkas) | rei̇̃kalo | reikalų̃ |
| dative (naudininkas) | rei̇̃kalui | reikaláms |
| accusative (galininkas) | rei̇̃kalą | rei̇̃kalus |
| instrumental (įnagininkas) | rei̇̃kalu | reikalai̇̃s |
| locative (vietininkas) | reikalè | reikaluosè |
| vocative (šauksmininkas) | rei̇̃kale | reikalai̇̃ |
Further reading
- “reikalas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025