roykur

Faroese

Etymology

From Old Norse reykr, from Proto-Germanic *raukiz. See also rúka.

Pronunciation

  • IPA(key): [ˈɹɔiːjkʊɹ]

Noun

roykur m (genitive singular royks, uncountable)

  1. smoke

Declension

m15-s singular
indefinite definite
nominative roykur roykurin
accusative royk roykin
dative royki roykinum
genitive royks royksins