siglingarökkur
Icelandic
Etymology
From sigling (“sailing”) + rökkur (“twilight”).
Noun
siglingarökkur n (genitive singular siglingarökkurs, no plural)
Declension
| singular | ||
|---|---|---|
| indefinite | definite | |
| nominative | siglingarökkur | siglingarökkrið |
| accusative | siglingarökkur | siglingarökkrið |
| dative | siglingarökkri | siglingarökkrinu |
| genitive | siglingarökkurs | siglingarökkursins |