sugebėti
Lithuanian
Etymology
From su- + gebė́ti.
Pronunciation
- IPA(key): /s̪ʊ.ɡʲɛˈbʲêː.t̪ʲɪ/
Verb
sugebė́ti (third-person present tense sùgeba, third-person past tense sugebė́jo) [with infinitive]
- to be able to, to can
- Synonym: galėti
- to manage
Conjugation
| singular vienaskaita | plural daugiskaita | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person | 2nd person | 3rd person | 1st person | 2nd person | 3rd person | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative | present | sùgebu | sùgebi | sùgeba | sùgebame, sùgebam |
sùgebate, sùgebat |
sùgeba | |
| past | sugebė́jau | sugebė́jai | sugebė́jo | sugebė́jome, sugebė́jom |
sugebė́jote, sugebė́jot |
sugebė́jo | ||
| past frequentative | sugebė́davau | sugebė́davai | sugebė́davo | sugebė́davome, sugebė́davom |
sugebė́davote, sugebė́davot |
sugebė́davo | ||
| future | sugebė́siu | sugebė́si | sugebė̃s | sugebė́sime, sugebė́sim |
sugebė́site, sugebė́sit |
sugebė̃s | ||
| subjunctive | sugebė́čiau | sugebė́tum, sugebė́tumei |
sugebė́tų | sugebė́tumėme, sugebė́tumėm, sugebė́tume |
sugebė́tumėte, sugebė́tumėt |
sugebė́tų | ||
| imperative | — | sugebė́k, sugebė́ki |
tesùgeba, tesùgebie |
sugebė́kime, sugebė́kim |
sugebė́kite, sugebė́kit |
tesùgeba, tesùgebie | ||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Derived terms
- sugebė́jimas
References
- “sugebėti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- Smoczyński, Wojciech (2007) “gebė́ti”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, page 306