suvokti
Lithuanian
Etymology
From su- + vokti.
Pronunciation
- IPA(key): /sʊˈvoːktʲɪ/
Verb
suvókti (third-person present tense suvókia, third-person past tense sùvokė)
- to grasp, comprehend
- Synonyms: suprasti, susigaudyti
- Negaliu suvokti, kas atsitiko. ― I cannot comprehend what happened.
- to realize; to be aware of
- Jis suvokė pavojų. ― He was aware of the danger.
- to consider; to understand as [with kaip (+ accusative)]
- Synonym: laikyti
- Kai kas kalbą suvokia kaip žinių formą. ― Some consider language a form of knowledge.
- to find
- to gather
Inflection
| singular vienaskaita | plural daugiskaita | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person | 2nd person | 3rd person | 1st person | 2nd person | 3rd person | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative | present | suvókiu | suvóki | suvókia | suvókiame, suvókiam |
suvókiate, suvókiat |
suvókia | |
| past | sùvokiau | sùvokei | sùvokė | sùvokėme, sùvokėm |
sùvokėte, sùvokėt |
sùvokė | ||
| past frequentative | suvókdavau | suvókdavai | suvókdavo | suvókdavome, suvókdavom |
suvókdavote, suvókdavot |
suvókdavo | ||
| future | suvóksiu | suvóksi | suvóks | suvóksime, suvóksim |
suvóksite, suvóksit |
suvóks | ||
| subjunctive | suvókčiau | suvóktum | suvóktų | suvóktumėme, suvóktumėm, suvóktume |
suvóktumėte, suvóktumėt |
suvóktų | ||
| imperative | — | suvók, suvóki |
tesuvókia | suvókime, suvókim |
suvókite, suvókit |
tesuvókia | ||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
References
- Smoczyński, Wojciech (2007) “vókti”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński
- “suvokti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025