turėti

See also: turēti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Baltic *turētei, from Proto-Indo-European *turH-yé-ti, from Proto-Indo-European *twerH- (“to enclose, grab”). Cognate to Latvian turēt, Latin tueor, Old Church Slavonic творити (tvoriti).[1]

Pronunciation

  • IPA(key): [tʊˈɾʲeːtʲɪ]

Verb

turė́ti (third-person present tense tùri, third-person past tense turė́jo)

  1. (with accusative) to have
  2. (with infinitive) to have to (to need to do something)
    Àš turiù ei̇̃ti į̇̃ mokỹklą
    I have to go to school

Conjugation

Conjugation of turėti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 turiù turi̇̀ tùri tùrime,
tùrim 		tùrite,
tùrit 		tùri
past
būtasis kartinis
laikas
 turė́jau turė́jai turė́jo turė́jome,
turė́jom 		turė́jote,
turė́jot 		turė́jo
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 turė́davau turė́davai turė́davo turė́davome,
turė́davom 		turė́davote,
turė́davot 		turė́davo
future
būsimasis laikas
 turė́siu turė́si turė̃s turė́sime,
turė́sim 		turė́site,
turė́sit 		turė̃s
subjunctive
tariamoji nuosaka
 turė́čiau turė́tum,
turė́tumei 		turė́tų turė́tumėme,
turė́tumėm,
turė́tume 		turė́tumėte,
turė́tumėt 		turė́tų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — turė́k,
turė́ki 		tetùri,
tetùrie 		turė́kime,
turė́kim 		turė́kite,
turė́kit 		tetùri,
tetùrie
Participles of turėti
adjectival (dalyviai)
active passive
present tùrįs, tùrintis tùrimas
past turė́jęs turė́tas
past frequentative turė́davęs —
future turė́siąs, turė́siantis turė́simas
participle of necessity — turė́tinas
adverbial
special pusdalyvis turė́damas
half-participle
padalyviai
 present tùrint
past turė́jus
past frequentative turė́davus
future turė́siant
manner of action būdinys turė́te, turė́tinai

Derived terms

prefixed forms of turėti
  • antturėti
  • apturėti
  • atiturėti
  • daturėti
  • išturėti
  • įturėti
  • nuturėti
  • parturėti
  • paturėti
  • perturėti
  • praturėti
  • priturėti
  • suturėti
  • užturėti
    • paužturėti

References

  1. ^ Derksen, Rick (2015) Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 475
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.