vadovė
Lithuanian
Etymology
From Proto-Balto-Slavic *wed-, from Proto-Indo-European *wedʰ-.
Noun
vadõvė f (plural vadõvės, masculine vadõvas) stress pattern 2
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | vadõvė | vadõvės |
| genitive (kilmininkas) | vadõvės | vadõvių |
| dative (naudininkas) | vadõvei | vadõvėms |
| accusative (galininkas) | vadõvę | vadovès |
| instrumental (įnagininkas) | vadovè | vadõvėmis |
| locative (vietininkas) | vadõvėje | vadõvėse |
| vocative (šauksmininkas) | vadõve | vadõvės |