vadovauti

Lithuanian

Etymology

From vadovas (ruler) +‎ -auti.

Verb

vadováuti (third-person present tense vadováuja, third-person past tense vadovãvo)

  1. (transitive, with dative) to lead, direct, supervise (to be in charge of something)
    vadovauti komandaito lead a team

Conjugation

Conjugation of vadovauti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative present vadovauju vadovauji vadovauja vadovaujame,
vadovaujam
vadovaujate,
vadovaujat
vadovauja
past vadovavau vadovavai vadovavo vadovavome,
vadovavom
vadovavote,
vadovavot
vadovavo
past frequentative vadovaudavau vadovaudavai vadovaudavo vadovaudavome,
vadovaudavom
vadovaudavote,
vadovaudavot
vadovaudavo
future vadovausiu vadovausi vadovaus vadovausime,
vadovausim
vadovausite,
vadovausit
vadovaus
subjunctive vadovaučiau vadovautum,
vadovautumei
vadovautų vadovautumėme,
vadovautumėm,
vadovautume
vadovautumėte,
vadovautumėt
vadovautų
imperative vadovauk,
vadovauki
tevadovauja,
tevadovaujie
vadovaukime,
vadovaukim
vadovaukite,
vadovaukit
tevadovauja,
tevadovaujie
Participles of vadovauti
adjectival (dalyviai)
active passive
present vadovaująs, vadovaujantis vadovaujamas
past vadovavęs vadovautas
past frequentative vadovaudavęs
future vadovausiąs, vadovausiantis vadovausimas
participle of necessity vadovautinas
adverbial
special pusdalyvis vadovaudamas
half-participle present vadovaujant
past vadovavus
past frequentative vadovaudavus
future vadovausiant
manner of action būdinys vadovaute, vadovautinai

Further reading

  • vadovauti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
  • vadovauti”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025