windscofl

Old English

Etymology

From Proto-West Germanic *windaskuflu. Equivalent to wind (wind) +‎ sċofl (shovel).

Pronunciation

  • IPA(key): /ˈwindˌʃofl/, [ˈwindˌʃovl]

Noun

windsċofl f

  1. fan

Declension

Strong ō-stem:

singular plural
nominative windsċofl windsċofla, windsċofle
accusative windsċofle windsċofla, windsċofle
genitive windsċofle windsċofla
dative windsċofle windsċoflum

Synonyms