čiaudėti

Lithuanian

Etymology

Of imitative origin, similar to Ancient Greek πτάρνυμαι (ptárnumai).

Pronunciation

  • IPA(key): /ˈt͡ʃʲæ̂ːʊ.dʲeː.tʲɪ/

Verb

čiáudėti (third-person present tense čiáudėja / čiáudi, third-person past tense čiáudėjo)

  1. to sneeze

Conjugation

Conjugation of čiaudėti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 čiáudėju čiáudėji čiáudėja čiáudėjame,
čiáudėjam 		čiáudėjate,
čiáudėjat 		čiáudėja
past
būtasis kartinis
laikas
 čiáudėjau čiáudėjai čiáudėjo čiáudėjome,
čiáudėjom 		čiáudėjote,
čiáudėjot 		čiáudėjo
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 čiáudėdavau čiáudėdavai čiáudėdavo čiáudėdavome,
čiáudėdavom 		čiáudėdavote,
čiáudėdavot 		čiáudėdavo
future
būsimasis laikas
 čiáudėsiu čiáudėsi čiáudės čiáudėsime,
čiáudėsim 		čiáudėsite,
čiáudėsit 		čiáudės
subjunctive
tariamoji nuosaka
 čiáudėčiau čiáudėtum,
čiáudėtumei 		čiáudėtų čiáudėtumėme,
čiáudėtumėm,
čiáudėtume 		čiáudėtumėte,
čiáudėtumėt 		čiáudėtų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — čiáudėk,
čiáudėki 		tečiáudėja,
tečiáudėjie 		čiáudėkime,
čiáudėkim 		čiáudėkite,
čiáudėkit 		tečiáudėja,
tečiáudėjie
Participles of čiaudėti
adjectival (dalyviai)
active passive
present čiáudėjąs, čiáudėjantis čiáudėjamas
past čiáudėjęs čiáudėtas
past frequentative čiáudėdavęs —
future čiáudėsiąs, čiáudėsiantis čiáudėsimas
participle of necessity — čiáudėtinas
adverbial
special pusdalyvis čiáudėdamas
half-participle
padalyviai
 present čiáudėjant
past čiáudėjus
past frequentative čiáudėdavus
future čiáudėsiant
manner of action būdinys čiáudėte, čiáudėtinai

Derived terms

  • čiaudulỹs

See also

Further reading

This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.