உறவு
Tamil
Etymology
From உறு (uṟu).
Pronunciation
- IPA(key): /ʊrɐʋʊ/, [ʊrɐʋɯ]
Noun
உறவு • (uṟavu)
- relation, relationship
- அவன் எனக்கு என்ன உறவு? ― avaṉ eṉakku eṉṉa uṟavu? ― What relation is he to me?
- entering upon, commencing
- friendship, love, intimacy
- desire, worldly attachment to
- sexual intercourse
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | uṟavu |
உறவுகள் uṟavukaḷ |
| vocative | உறவே uṟavē |
உறவுகளே uṟavukaḷē |
| accusative | உறவை uṟavai |
உறவுகளை uṟavukaḷai |
| dative | உறவுக்கு uṟavukku |
உறவுகளுக்கு uṟavukaḷukku |
| benefactive | உறவுக்காக uṟavukkāka |
உறவுகளுக்காக uṟavukaḷukkāka |
| genitive 1 | உறவுடைய uṟavuṭaiya |
உறவுகளுடைய uṟavukaḷuṭaiya |
| genitive 2 | உறவின் uṟaviṉ |
உறவுகளின் uṟavukaḷiṉ |
| locative 1 | உறவில் uṟavil |
உறவுகளில் uṟavukaḷil |
| locative 2 | உறவிடம் uṟaviṭam |
உறவுகளிடம் uṟavukaḷiṭam |
| sociative 1 | உறவோடு uṟavōṭu |
உறவுகளோடு uṟavukaḷōṭu |
| sociative 2 | உறவுடன் uṟavuṭaṉ |
உறவுகளுடன் uṟavukaḷuṭaṉ |
| instrumental | உறவால் uṟavāl |
உறவுகளால் uṟavukaḷāl |
| ablative | உறவிலிருந்து uṟaviliruntu |
உறவுகளிலிருந்து uṟavukaḷiliruntu |
Derived terms
- உறவன் (uṟavaṉ)
- உறவாகு (uṟavāku)
- உறவாக்கு (uṟavākku)
- உறவாடு (uṟavāṭu)
- உறவாளி (uṟavāḷi)
- உறவினர் (uṟaviṉar)
- உறவின்முறையார் (uṟaviṉmuṟaiyār)
- உறவுகல (uṟavukala)
- உறவுகூடு (uṟavukūṭu)
- உறவுமுரி (uṟavumuri)
- உறவுமுறை (uṟavumuṟai)
References
- University of Madras (1924–1936) “உறவு”, in Tamil Lexicon, Madras [Chennai]: Diocesan Press