崩壊

See also: 崩壞 and 崩坏
See also: 崩潰 and 崩溃

Japanese

Kanji in this term
ほう
Grade: S
かい
Grade: S
on'yomi
Alternative spellings
崩壞 (kyūjitai)
崩潰 (dated)

Etymology

From Middle Chinese 崩潰 (MC pong hwojH). (kai) is a daiyōji replacing (kai).

Pronunciation

  • (Tokyo) ーかい [hòókáí] (Heiban – [0])
  • IPA(key): [ho̞ːka̠i]

Noun

(ほう)(かい) • (hōkai

  1. decay, deterioration, disintegration
  2. collapse

Verb

(ほう)(かい)する • (hōkai surusuru (stem (ほう)(かい) (hōkai shi), past (ほう)(かい)した (hōkai shita))

  1. to collapse
  2. to decay, to deteriorate, to disintegrate
    ()(しき)(ほう)(かい)した
    Soshiki ga hōkaishita.
    The organization deteriorated.

Conjugation

Derived terms

  • (ほう)(かい)(ねつ) (hōkainetsu)
  • (ほう)(かい)(けい)(れつ) (hōkaikeiretsu)
  • (ほう)(かい)(すん)(ぜん) (hōkaisunzen)
  • (かく)(ほう)(かい) (kakuhōkai)
  • (かべ)(ほう)(かい) (kabehōkai)
  • ()(ほう)(かい) (kihōkai)
  • ()(かく)(ほう)(かい) (kakakuhōkai)
  • (がっ)(きゅう)(ほう)(かい) (gakkyūhōkai)
  • ()(てい)(ほう)(かい) (kateihōkai)
  • (きん)(ゆう)(ほう)(かい) (kin'yūhōkai)
  • (けい)(ざい)(ほう)(かい) (keizaihōkai)
  • (さい)(ぼう)(ほう)(かい) (saibōhōkai)
  • (さく)()(ほう)(かい) (sakugahōkai)
  • (さん)(たい)(ほう)(かい) (santaihōkai)
  • (じゅう)(りょく)(ほう)(かい) (jūryokuhōkai)
  • (げん)()(かく)(ほう)(かい) (genshikakuhōkai)
  • (ほう)(しゃ)(せい)(ほう)(かい) (hōshaseihōkai)

References

  • 2002, Ineko Kondō; Fumi Takano; Mary E Althaus; et. al., Shogakukan Progressive Japanese-English Dictionary, Third Edition, Tokyo: Shōgakukan, →ISBN.