giria
See also: girią and gíria
Kikuyu
Pronunciation
- IPA(key): /ɣiɾia/
Verb
giria (infinitive kũgiria)
References
- Armstrong, Lilias E. (1940). The Phonetic and Tonal Structure of Kikuyu, p. 361. Rep. 1967. (Also in 2018 by Routledge).
Lithuanian
Etymology 1
From Proto-Balto-Slavic *garā́ˀ,[1] from Proto-Indo-European *gʷerH-.[1] Cognates include Sanskrit गिरि (girí-, “mountain, hill”),[1] Bulgarian гора́ (gorá, “woods”)[1] and Polish góra (“mountain”).[1]
Pronunciation
- (girià) IPA(key): [ɡʲɪˈrʲɛ]
- (gìria) IPA(key): [ˈɡʲɪrʲɛ]
Noun
girià f (plural gi̇̀rios) stress pattern 2[2]
- primeval forest
- (obsolete) wilderness
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | girià | gi̇̀rios |
| genitive (kilmininkas) | gi̇̀rios | gi̇̀rių |
| dative (naudininkas) | gi̇̀riai | gi̇̀rioms |
| accusative (galininkas) | gi̇̀rią | giriàs |
| instrumental (įnagininkas) | girià | gi̇̀riomis |
| locative (vietininkas) | gi̇̀rioje | gi̇̀riose |
| vocative (šauksmininkas) | gi̇̀ria | gi̇̀rios |
Synonyms
Derived terms
- (diminutive) giraitė, girelė, giružė
Etymology 2
Pronunciation
- IPA(key): [ˈɡʲɪrʲɛ]
Verb
gi̇̀ria
References
- ↑ 1.0 1.1 1.2 1.3 1.4 Derksen, Rick (2008) Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, pages 177-178.
- ↑ 2.0 2.1 “giria” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.