hiælpa
Old Swedish
Etymology
From Old Norse hjalpa, from Proto-Germanic *helpaną.
Verb
hiælpa
- to help
Conjugation
| present | past | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| infinitive | hiælpa | — | ||||
| participle | hiælpandi, hiælpande | hulpin | ||||
| active voice | indicative | subjunctive | imperative | indicative | subjunctive | |
| iæk | hiælper | hiælpi, hiælpe | — | halp | hulpi, hulpe | |
| þū | hiælper | hiælpi, hiælpe | hiælp | halpt | hulpi, hulpe | |
| han | hiælper | hiælpi, hiælpe | — | halp | hulpi, hulpe | |
| vīr | hiælpum, hiælpom | hiælpum, hiælpom | hiælpum, hiælpom | hulpum, hulpom | hulpum, hulpom | |
| īr | hiælpin | hiælpin | hiælpin | hulpin | hulpin | |
| þēr | hiælpa | hiælpin | — | hulpu, hulpo | hulpin | |
| mediopassive voice | indicative | subjunctive | imperative | indicative | subjunctive | |
| iæk | hiælps | hiælpis, hiælpes | — | halps | hulpis, hulpes | |
| þū | hiælps | hiælpis, hiælpes | — | halpts | hulpis, hulpes | |
| han | hiælps | hiælpis, hiælpes | — | halps | hulpis, hulpes | |
| vīr | hiælpums, -oms | hiælpums, hiælpoms | — | hulpums, hulpoms | hulpums, hulpoms | |
| īr | hiælpins | hiælpins | — | hulpins | hulpins | |
| þēr | hiælpas | hiælpins | — | hulpus, hulpos | hulpins | |
Descendants
- Swedish: hjälpa