karas

See also: Appendix:Variations of "karas"

English

Noun

karas

  1. plural of kara

Anagrams

Cebuano

Pronunciation

  • IPA(key): /ˈkaɾas/ [ˈka.ɾ̪ɐs̪]
  • Hyphenation: ka‧ras

Noun

káras (Badlit spelling ᜃᜇᜐ᜔)

  1. (agriculture) a rake
    Synonym: kahig

Adjective

karas (Badlit spelling ᜃᜇᜐ᜔)

  1. acerbic
    Synonym: maaslom

Czech

Etymology

Inherited from Proto-Slavic *karasь.

Pronunciation

  • IPA(key): [ˈkaras]

Noun

karas m anim (diminutive karásek)

  1. any fish of the genus Carassius
    karas obecnýcrucian carp

Declension

Further reading

Lithuanian

Alternative forms

Etymology

From Proto-Indo-European *kóryos (war, troops), from the root *ker- (army). Cognate with Latvian karš (war), Old Prussian kargis (troops, army).[1]

Pronunciation

  • IPA(key): [ˈkaːɾɐs]

Noun

kãras m (plural karai̇̃) stress pattern 4

  1. war (conflict involving organized use of arms)

Declension

Declension of kãras
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) kãras karai̇̃
genitive (kilmininkas) kãro karų̃
dative (naudininkas) kãrui karáms
accusative (galininkas) kãrą karùs
instrumental (įnagininkas) karù karai̇̃s
locative (vietininkas) karè karuosè
vocative (šauksmininkas) kãre karai̇̃

Derived terms

  • adjectives: kareiviškas, karingas, karinis, kariškas, kariškis, karžyginis, karžygiškas
  • adverbs: kariškai
  • nouns: kareiva, kareiviavimas, kareivinės, kareivis, kareivystė, kariauna, kariauninkas, kariautojas, kariautoja, kariavimas, karyba, karingumas, karininkas, karininkija, karionė, karys, kariūnas, kariuomenė, karžygys, karžygė, karžygiškumas
  • verbs: kareiviauti, kariauti, karinti

References

  1. ^ Derksen, Rick (2015) “karas”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 226