kiaulininkas
Lithuanian
Etymology
From kiaũlė (“pig”) + -ininkas.
Pronunciation
- IPA(key): [ˈkʲɛʊˑlʲɪnʲɪŋkɐs]
- Hyphenation: kiau‧li‧nin‧kas
Noun
kiaũlininkas m (plural kiaũlininkai, feminine kiaũlininkė) stress pattern 1
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | kiaũlininkas | kiaũlininkai |
| genitive (kilmininkas) | kiaũlininko | kiaũlininkų |
| dative (naudininkas) | kiaũlininkui | kiaũlininkams |
| accusative (galininkas) | kiaũlininką | kiaũlininkus |
| instrumental (įnagininkas) | kiaũlininku | kiaũlininkais |
| locative (vietininkas) | kiaũlininke | kiaũlininkuose |
| vocative (šauksmininkas) | kiaũlininke | kiaũlininkai |
Derived terms
- kiaulininkỹstė
Related terms
- kiauláitė
- kiaulenà
- kiaũlė
- kiauli̇̀dė
- kiauli̇́ena
- kiaũlinti
Further reading
- “kiaulininkas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- “kiaulininkas”, in Bendrinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of common Lithuanian], ekalba.lt, n.d.
- “kiaulininkas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025