lūžti

Lithuanian

Etymology

The intransitive form to láužti (“to break (transitive)”), from Proto-Indo-European *lewǵ- (“to break”). Cognate with Sanskrit रुजति (rujati, “to break open, shatter”).[1]

Pronunciation

  • IPA(key): /ˈɫûː.ʃʲt̪ʲɪ/

Verb

lū́žti (third-person present tense lū́žta, third-person past tense lū́žo)

  1. (intransitive) to fracture, break

Conjugation

Conjugation of lūžti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 lū́žtu lū́žti lū́žta lū́žtame,
lū́žtam 		lū́žtate,
lū́žtat 		lū́žta
past
būtasis kartinis
laikas
 lū́žau lū́žai lū́žo lū́žome,
lū́žom 		lū́žote,
lū́žot 		lū́žo
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 lū́ždavau lū́ždavai lū́ždavo lū́ždavome,
lū́ždavom 		lū́ždavote,
lū́ždavot 		lū́ždavo
future
būsimasis laikas
 lū́siu lū́si lūšs lū́sime,
lū́sim 		lū́site,
lū́sit 		lūšs
subjunctive
tariamoji nuosaka
 lū́žčiau lū́žtum,
lū́žtumei 		lū́žtų lū́žtumėme,
lū́žtumėm,
lū́žtume 		lū́žtumėte,
lū́žtumėt 		lū́žtų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — lū́žk,
lū́žki 		telū́žta,
telū́žtie 		lū́žkime,
lū́žkim 		lū́žkite,
lū́žkit 		telū́žta,
telū́žtie
Participles of lūžti
adjectival (dalyviai)
active passive
present lū́žtąs, lū́žtantis lū́žtamas
past lū́žęs lū́žtas
past frequentative lū́ždavęs —
future lū́siąs, lū́siantis lū́simas
participle of necessity — lū́žtinas
adverbial
special pusdalyvis lū́ždamas
half-participle
padalyviai
 present lū́žtant
past lū́žus
past frequentative lū́ždavus
future lū́siant
manner of action būdinys lūžte, lū́žtinai

References

  1. ^ Derksen, Rick (2015) “lūžti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 297
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.