synia
Old Swedish
Etymology
From Old Norse synja, from Proto-Germanic *sunjōną.
Verb
synia
Conjugation
| present | past | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| infinitive | synia | — | ||||
| participle | syniandi, syniande | sunder | ||||
| active voice | indicative | subjunctive | imperative | indicative | subjunctive | |
| iæk | syn | syni, syne | — | sundi, sunde | sundi, sunde | |
| þū | syn | syni, syne | syn | sundi, sunde | sundi, sunde | |
| han | syn | syni, syne | — | sundi, sunde | sundi, sunde | |
| vīr | synium, syniom | synium, syniom | synium, syniom | sundum, sundom | sundum, sundom | |
| īr | synin | synin | synin | sundin | sundin | |
| þēr | synia | synin | — | sundu, sundo | sundin | |
| mediopassive voice | indicative | subjunctive | imperative | indicative | subjunctive | |
| iæk | syns | synis | — | sundis, -es | sundis, -es | |
| þū | syns | synis | — | sundis, -es | sundis, -es | |
| han | syns | synis | — | sundis, -es | sundis, -es | |
| vīr | syniums, -ioms | syniums, -ioms | — | sundums, -oms | sundums, -oms | |
| īr | synins | synins | — | sundins | sundins | |
| þēr | synias | synins | — | sundus, -os | sundins | |
Descendants
- Swedish: söna (archaic)