vinis
See also: viníš
Latin
Noun
vīnīs
- dative/ablative plural of vīnum
Lithuanian
Etymology
Probably a nominal derivation from an unattested *vinu, an infixed present-tense form of výti (“to drive away”), thus referring to "(that which is) driven into (a board, plank, etc.)". Cognate with Old Prussian wīnis (“barrel plug”).[1]
Pronunciation
- IPA(key): [vʲɪˈnʲɪs̪]
Noun
vini̇̀s f (plural vi̇̀nys) stress pattern 4[2][3]
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | vini̇̀s | vi̇̀nys |
| genitive (kilmininkas) | viniẽs | vinių̃ |
| dative (naudininkas) | vi̇̀niai | vini̇̀ms |
| accusative (galininkas) | vi̇̀nį | vini̇̀s |
| instrumental (įnagininkas) | vinimi̇̀ | vinimi̇̀s |
| locative (vietininkas) | vinyjè | vinysè |
| vocative (šauksmininkas) | viniẽ | vi̇̀nys |
Derived terms
- (diminutive noun) vinelė
References
- ^ Smoczyński, Wojciech (2007) “vini̇̀s”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, page 756
- ^ “vinis”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- ^ “vinis” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
- ^ “kalti” and “varyti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
Portuguese
Noun
vinis
- plural of vinil
Volapük
Noun
vinis
- accusative plural of vin