þorva
Old Swedish
Alternative forms
- þarva
Etymology
From Old Norse þurfa, from Proto-Germanic *þurbaną.
Verb
þorva
Conjugation
| present | past | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| infinitive | þorva | — | ||||
| participle | þorvandi | þorft (ntr.) | ||||
| active voice | indicative | subjunctive | imperative | indicative | subjunctive | |
| iæk | þarf | þorvi | — | þorfti | þorfti | |
| þū | þarft | þorvi | þorv | þorfti | þorfti | |
| han | þarf | þorvi | — | þorfti | þorfti | |
| vīr | þorvum | þorvum | þorvum | þorftum | þorftum | |
| īr | þorvin | þorvin | þorvin | þorftin | þorftin | |
| þēr | þorvu | þorvin | — | þorftu | þorftin | |
| mediopassive voice | indicative | subjunctive | imperative | indicative | subjunctive | |
| iæk | — | — | — | — | — | |
| þū | — | — | — | — | — | |
| han | — | — | — | — | — | |
| vīr | — | — | — | — | — | |
| īr | — | — | — | — | — | |
| þēr | — | — | — | — | — | |