byria

Old Swedish

Etymology

From Old Norse byrja, from Proto-Germanic *burjaną.

Verb

byria

  1. to begin, originate
  2. to found

Conjugation

Conjugation of byria (weak)
present past
infinitive byria
participle byriandi, -e byriaþer
active voice indicative subjunctive imperative indicative subjunctive
iæk byriar byrii, -e byriaþi, -e byriaþi, -e
þū byriar byrii, -e byria byriaþi, -e byriaþi, -e
han byriar byrii, -e byriaþi, -e byriaþi, -e
vīr byrium, -om byrium, -om byrium, -om byriaþum, -om byriaþum, -om
īr byriin byriin byriin byriaþin byriaþin
þēr byria byriin byriaþu, -o byriaþin
mediopassive voice indicative subjunctive imperative indicative subjunctive
iæk byrias byriis, -es byriaþis, -es byriaþis, -es
þū byrias byriis, -es byriaþis, -es byriaþis, -es
han byrias byriis, -es byriaþis, -es byriaþis, -es
vīr byriums, -oms byriums, -oms byriaþums, -oms byriaþums, -oms
īr byriins byriins byriaþins byriaþins
þēr byrias byriins byriaþus, -os byriaþins

or

Conjugation of byria (weak)
present past
infinitive byria
participle byriandi, byriande burþer
active voice indicative subjunctive imperative indicative subjunctive
iæk byr byri, byre burþi, burþe burþi, burþe
þū byr byri, byre byr burþi, burþe burþi, burþe
han byr byri, byre burþi, burþe burþi, burþe
vīr byrium, byriom byrium, byriom byrium, byriom burþum, burþom burþum, burþom
īr byrin byrin byrin burþin burþin
þēr byria byrin burþu, burþo burþin
mediopassive voice indicative subjunctive imperative indicative subjunctive
iæk byrs byris burþis, -es burþis, -es
þū byrs byris burþis, -es burþis, -es
han byrs byris burþis, -es burþis, -es
vīr byriums, -ioms byriums, -ioms burþums, -oms burþums, -oms
īr byrins byrins burþins burþins
þēr byrias byrins burþus, -os burþins

Descendants

  • Swedish: börja