krøkia
Old Swedish
Etymology
From Proto-Indo-European *ger-g- (“to bend”).
Verb
krø̄kia
Conjugation
| present | past | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| infinitive | krø̄kia | — | ||||
| participle | krø̄kiandi, krø̄kiande | krōtter | ||||
| active voice | indicative | subjunctive | imperative | indicative | subjunctive | |
| iæk | krø̄kir | krø̄ki, krø̄ke | — | krōtti, krōtte | krōtti, krōtte | |
| þū | krø̄kir | krø̄ki, krø̄ke | krø̄k | krōtti, krōtte | krōtti, krōtte | |
| han | krø̄kir | krø̄ki, krø̄ke | — | krōtti, krōtte | krōtti, krōtte | |
| vīr | krø̄kium, krø̄kiom | krø̄kium, krø̄kiom | krø̄kium, krø̄kiom | krōttum, krōttom | krōttum, krōttom | |
| īr | krø̄kin | krø̄kin | krø̄kin | krōttin | krōttin | |
| þēr | krø̄kia | krø̄kin | — | krōttu, krōtto | krōttin | |
| mediopassive voice | indicative | subjunctive | imperative | indicative | subjunctive | |
| iæk | krø̄kis | krø̄kis, krø̄kes | — | krōttis, krōttes | krōttis, krōttes | |
| þū | krø̄kis | krø̄kis, krø̄kes | — | krōttis, krōttes | krōttis, krōttes | |
| han | krø̄kis | krø̄kis, krø̄kes | — | krōttis, krōttes | krōttis, krōttes | |
| vīr | krø̄kiums, krø̄kioms | krø̄kiums, krø̄kioms | — | krōttums, krōttoms | krōttums, krōttoms | |
| īr | krø̄kins | krø̄kins | — | krōttins | krōttins | |
| þēr | krø̄kias | krø̄kins | — | krōttus, krōttos | krōttins | |
Descendants
- Swedish: kröka