siuþa
Old Swedish
Etymology
From Old Norse sjóða, from Proto-Germanic *seuþaną.
Verb
siūþa
Conjugation
| present | past | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| infinitive | siūþa | — | ||||
| participle | siūþandi, siūþande | suþin | ||||
| active voice | indicative | subjunctive | imperative | indicative | subjunctive | |
| iæk | siūþer | siūþi, siūþe | — | sø̄þ | suþi, suþe | |
| þū | siūþer | siūþi, siūþe | siūþ | *sø̄st | suþi, suþe | |
| han | siūþer | siūþi, siūþe | — | sø̄þ | suþi, suþe | |
| vīr | siūþum, siūþom | siūþum, siūþom | siūþum, siūþom | suþum, suþom | suþum, suþom | |
| īr | siūþin | siūþin | siūþin | suþin | suþin | |
| þēr | siūþa | siūþin | — | suþu, suþo | suþin | |
| mediopassive voice | indicative | subjunctive | imperative | indicative | subjunctive | |
| iæk | — | — | — | — | — | |
| þū | — | — | — | — | — | |
| han | — | — | — | — | — | |
| vīr | — | — | — | — | — | |
| īr | — | — | — | — | — | |
| þēr | — | — | — | — | — | |
Descendants
- Swedish: sjuda